Joanna Kossewska
Pedagogical University
Podchorążych St. 2, 30-084 Kraków, Poland
Miloň Potměšil
Palacky University
Žižkovo nám.5, 771 40 Olomouc, Czech Republic

Straipsnis parašytas kaip atsakas į diskusiją apie šiuolaikinį „vertybių“ supratimą (Gasiul, 1987; Mariański, 1998; Lönnqvist el. al., 2006; Ostrowska, 1998, 2004). Pasak Schwartz, 10 pagrindinių vertybių turėtų apimti visas pagrindines pasaulyje pripažįstamas vertybes. Vertybės taip pat gali būti neapibrėžtos, o jų pasirinkimas ir koncepcija būtų tokia: bendrai pripažįstamos visuomenėje vertybės ir idėjos apie tai, kokios individo kompetencijos prisideda prie jo išsilavinimo, pasitenkinimo, sėkmingo gyvenimo ir pilietinės visuomenės funkcijų stiprinimo.
Ilgalaikis vaikų ir paauglių, turinčių klausos negalę, elgesio tyrimas (Kushalnagar el al., 2007; Turner el al., 2007; Tomaszewski, 2007) iškėlė klausimą apie būtent šios grupės žmonių vertybių suvokimo būdus. Manome, kad ši grupė yra pakankamai svarbi, ir ne tik ugdymo požiūriu. Atsižvelgdami į tai, kad (kiek mums žinoma) iki šiol šioje srityje mūsų šalyse nebuvo atlikta jokių tyrimų, ir dėl to nėra jokių net ir teorinių rezultatų metodologinei specialiojo ugdymo praktikai, ėmėmės šio darbo. Pagrindinis tyrimo tikslas yra pateikti Potměšil sudarytą vertybių sąrašą. Norėdami palyginti Maslow, Schwartz ir Potměšil vertybių portretus, turime vadovautis platesniais tyrimais apie vaikų ir paauglių, turinčių klausos negalę, vertybes.
Autoriai bando atsakyti į tokius klausimus: (1) Ar skiriasi tam tikrų vertybių formulavimas ir išsidėstymas vertybių hierarchijoje? (2) Ar ‘sveikųjų’ vertybių hierarchija skiriasi nuo klausos negalę turinčių vertybių hierarchijos? (3) Ar vaikai, turintys iš prigimties kurčius ar apkurtusius tėvus, sudaro atskirą grupę? (4) Ar suaugusiųjų, turinčių klausos negalę, vertybės ženkliai skiriasi nuo klausos negalę turinčių paauglių vertybių? (5) Ar yra reikšmingų skirtumų tarp stebėtų grupių žmonių su klausos negale ir jos neturinčių? (6) Ar kalbos aspektas (gestų kalba / žodinė čekų ar lenkų kalba) pasireiškia suprantant atskirus posakius? (7) Ar įmanoma palyginti vertybių skalių rezultatus pagal šiuos autorius: Maslow (Ckirpaloglu, 2004) , Schwartz, Bilsky (1987), Potměšil (2003)? (8) Ar yra svarbių išvadų specialiojo ugdymo praktikai?
Tyrimo autoriams buvo grąžintos trys 94 respondentų užpildytos anketos (respondentų pageidavimu jos galėjo būti pateiktos ir gestų kalba), parengtos pagal Maslow, Schwartz ir Potměšil vertybių sistemas. Anketos buvo pildomos, paaiškinus apklausos tikslą ir instruktavus apie pildymo tvarką, pabrėžiant anonimiškumą. Visa tai buvo atlikta 2 kalbomis – gestų ir žodine kalba.
Rezultatai parodė, kad vertybių požiūriu nėra statistiškai reikšmingo skirtumo tarp kurčių vaikų, turinčių girdinčius tėvus, ir kurčių vaikų, kurių bent vienas iš tėvų turi klausos negalę. Taip pat nepastebėta statistiškai reikšmingų skirtumų tarp berniukų ir mergaičių. Tyrimo dalyviai, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties, turi ryškų dviejų trečdalių terminų deficitą. Tai reikšminga specialiajam ugdymui. Kurtieji tyrimo dalyviai ženkliai atsilieka suprasdami terminus, susijusius su vertybėmis. Specialiajam ugdymui tai reiškia, kad reikia pradėti intensyviai dirbti, kad būtų pasiektas supratimas ir šių sąvokų fiksacija.
Schwartz’o vertybių skalė neatskleidė reikšmingų skirtumų atskirose portreto punktuose; tai paskatino mus suformuluoti tokias grupes: savo paties galimybių viršijimas (universalumas, geranoriškumas); konservatyvumas (konformizmas, tradicijos, saugumas); ego įgalinimas (galia, sėkmė); atvirumas pokyčiams (stimuliavimas, nepriklausomybė). Šiame kontekste buvo pastebėti statistiškai relevantiški skirtumai konservatyvumo ir ego įgalinimo grupėse. Amžius šioje imtyje nereikšmingas, taip pat ir tėvų klausos lygis. Duomenų, gautų iš šios fazės, analizė atskleidė informaciją apie kintamuosius (amžius, lytis, klausos kokybė, tėvų klausos lygis ir orientacija semantiniame lauke), turinčius įtakos apklausų apie vertybių orientaciją rezultatams. Kitas žingsnis – didesnis paauglių, turinčių klausos negalę, imties tyrimas, siekiant nustatyti, kokiame amžiuje ir kaip kinta vertybės. Suaugusieji, turintys klausos negalę, bus papildomai įtraukti į tyrimą. Įdomumo dėlei bus palyginti klausos negalės neturintys paaugliai ir suaugusieji.
Esminiai žodžiai: vertybės, klausos sutrikimas, vertybių portretas, specialusis ugdymas.